- vėžlys
- vėžlỹs sm. (4) J.Jabl, Rtr, BŽ609, DŽ, FrnW, KŽ, (3) KŽ; Š, LL327, LEXXXIII492, ŠT204 zool. dviejų kaulo skydų šarvais (nugaros ir pilvo) apsidengęs roplys (Testudo): Vė̃žlio kiautas NdŽ. Balinis vėžlỹs (Emys orbicularis) S.Mast, LTE (papildymai)64. Dramblinis vėžlỹs (T. elephantopus) LTEIII157. Žaliasis vėžlỹs (Chelonia mydas) LTEV143. Vėžlys valgomasai, arba žaliasai E. Kapčiamiesčio – Leipalingio girios kaimų kūdrose, ežeruose ir upeliuose XX a. pirmaisiais dešimtmečiais niurksojo daugybė balinių vėžlių, kuriuos vietiniai gyventojai vadino geležinėmis varlėmis rš. Nyksta stepių vėžliai, kuriuos, didelius ir mažus, daug kas gaudo, maigo ir pražudo nei už šį, nei už tą rš. Eina vė̃žlio žingsniais (lėtai, nerangiai) DŽ1. Vėžlỹs eina kai vežimas Antš. Erelis, pagavęs vėžlį, pakėlė jį į aukštybes rš. Ropoja jis (šikšnosparnis) taip negreit, jog pralenktų jį bet koks vėžlelis J.Jabl. | prk.: Berniukui atrodė, kad kalnas niekad nepasibaigs ir kad su tuo vėžliu (apie traukinį) netoli tenuvažiuosi K.Jank. ^ Užsispyręs kaip vėžlys J.Gruš. Žiūri kaip vėžlys į kiaušinius PPr443.
Dictionary of the Lithuanian Language.